Nugirstas pokalbis
Ne paprastas, o ką tik girdėtas radijo laidos pokalbis. Kalbėjosi su V.V. Lansbergiu. Išmintingas vyrukas. Perspėju, kad nesu lansbergininkas, bet manau, kad ir jo tėvas išmintingas. Jo politinės analizės taiklios, tikslios gražiai suformuluotos. Kodėl jis taip ir netapo visuotinai populiarus? Kodėl netapo prezidentu? Kodėl jo reitingai žemesni už kitų, kartais politikų-nevykėlių? Kodėl? Mano atsakymas – jis buvo (kažkiek ir yra) piktas. Pyko ant mūsų, kad mes tokie – kolaborantai, reketininkai, godūs, nevalyvi, surusėję ir t.t. Tokie esame ligi šiol. Pyk nepykęs. Tačiau jei pyksti ar smerki, tai aš, nepaisant nieko, atsakysiu tuo pačiu. Tasai piktumas tapo konservatorių privaloma ypatybe. Sūnaus kalboje to pykčio nebuvo. Jis su mumis tokiais kokie esame. O tada pykti nevertėjo, nes buvę sandėlių vedėjai (apibendrinantis pavadinimas) tapo nekolaboravusiais, švarutėliais Lietuvos kūrėjais. Netgi jų rublinės santaupos išsaugotos. Ir jų buvę geri ryšiai su nomenklatūra nenutrūko. Ką jau bekalbėti apie giminystę. Be to ne itin gabūs dėstytojai tvarkė Lietuvos ūkį naudodami trečio kurso seminarų medžiagą. Paties Lansbergio aplinkoje puikiai įsikūrė raudonai švarūs, bet kitaip purvini žmonės, o galėję gerokai jam padėti nustumti pašalėn. Pyktis blogas patarėjas.
Todėl sūnus paveldėjęs tėvo išmintį, bet neperėmęs pykčio ant tokios tautos, man patiko. Dabartinis lietuvis nėra žavus. Jis nevalyvas (šiukšlynai už jo tvoros, jo upių pakrantėse, jo miškuose, jo šalikelėse). Jis (pasipiktinę nešokinėte) prastas darbininkas. Taip jį giria Vokietijoje, Airijoje, kitur – nes ten jis dirba kitų suorganizuotą, aprūpintą, sutvarkytą darbą. Namie jis dirba pasidėjęs ant kelio, įrankiais su klibančiomis rankenomis. Po truputį mokosi – lėtai.
Dabartiniame mūsų elektorate KGB karininkai, „daktarai“ ir jų „chalujai“, mokymo ir kiti biurokratai, poetai, geri mokslininkai bei seniai nereikalingų institutų nubodžiautojai, mes kasdieniniai turgų ir supermarketų lankytojai (ar pirkėjai). Visi - lietuviai, Lietuvos piliečiai. Tai kas čia ko priešai? Kiek čia fronto linijų, kas jas braižo? Ar niekam kitam šie „karai“ nėra naudingesni nei Lietuvai? Ar šita šalis yra visų piliečių šalis ar tiktai geresniųjų? Nesakau – apsikabinkime. Supraskime, kad visi ir visokie esame čia, visi ir visokie turime vienodą teisę būti čia. Galite užsimerkti – neišnyksime.
Senoje dirvoje vešliai sužaliavo pragmatiški, makiaveliški, technokratiški, politikos technologų želmenys. Jėga! – visų jų vėliava. Jėga – miela terpė godumui džiūgauti. Šios bangos atstovai – Zuokas, Paksas, Paleckis jaunutis. Lansbergis jaunasis bando ir kviečia ugdyti mūsų anūkus. Gal neblogas kelias. Kam daužyti bukagalvius, geriau stengtis, kad jų mažiau pridygtų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą