Pamenu fizikos pergalių laikus. Atomo skaldymas, skaičiavimo mašinos, atomistika! Daugelis ir aš sirgau žavėjimusi mokslo visagalyste. Dėkui Dievui neužsitęsė perdaug ilgai. Tebegyva tai ir dabar, kai kurie (profesoriai, remontininkai, chirurgai, žurnalistai) žinodami viena mano išmaną viską. Ką padarysi? Vis kažkas, kažkodėl slopina prieš tūkstančius metų kartotą tiesą – išmintyje visada daug nežinojimo, o žinojime dažnai nebūna išminties. Mane žavi tai, kad iš tikrojo mokslo nyksta narciziškas savęs šlovinimas. Nyksta, matyt, todėl, kad vis dažniau atsiduriama prie nežinomybės prarajos. Į ją įžengti neįmanoma nei teoriškai, nei praktiškai. Galima tiktai manyti ir tuo manymu tikėti.
Tas straipsnis ne apie tai, bet vienas iš tų, kuris pažadina to priartėjimo pojūtį. Tad ką jame rašo?
Su mikrobais susiduriame gimdami apleisdami vienintelę sterilią aplinką. Gimstant kūdikiui iš motinos patenka milijonai bakterijų. Jos įsikuria kūdikio odoje, virškinimo trakte. Daug jų naudingos, išlieka organizme visą gyvenimą. Svarbiausia tai, kad jos turi mūsų kūne būti, be jų mes neišgyventume. Būtent šios bakterijos „imigrantės“ tvarko medžiagų apykaitą, virškinimą, paskirsto vaistus, dalyvauja „gaminant“ dantis, spermą ir daugybę kitų mūsų vidinio „fabriko“ darbų, kurių, matyt, nemoka dirbti mūsų nuosavos ląstelės.
Kiekvieno mūsų organizme bakterijų yra 10 (dešimt) kartų daugiau nei žmogaus ląstelių. Virškinimo trakte, kurio ilgis 6,5m gyvena apie 1000 rūšių 100 trilijonų bakterijų. Suaugusio žmogaus organizme yra 60000 (šešiasdešimt tūkstančių) skirtingų genų. Vienas mūsų ląstelėse, kiti bakterijų. Tos mikrobų bendruomenės (kaip kiekviena gyvybės forma) yra energijos perdirbėjos baltymų ir amino rūgščių kūrėjos. Toliau besigilindami mokslininkai atrado mikrobų, gyvenančių įvairiose kūno dalyse, įvairovę .Odos bakterijos nugaroje skirsis nuo bakterijų gyvenančių delne. Žarnų mikrobai kitokie nei skrandžio.
Įdomu, ar ne?
Tai ne supernaujiena. 19-tame amžiuje Lui Pasteras (Louis Pasteur) informavo apie mikrobų reikšmę sveikatai. Tačiau ilgai šių mikrobų tyrimą apsunkino tai, kad jų negalėjo auginti laboratorijos sąlygose. Tik dabar genetinės priemonės smarkiai pagreitino šiuos tyrimus. Tapo įmanomu aptikti tūkstančius naujų bakterijų rūšių neperkeliant jų į mėgintuvėlį. Jų tyrimui netgi sukurtas specialus įrengimas bioreaktorius. Ne nuostabu, kad ši stulbinančiai gausi mikrobija kelia mokslininkų, nagrinėjančių sveikatą, ligas, diagnozavimą ir gydymo efektyvumą, susidomėjimą. Jau ištirta kad šių bendruomenių suirimas (pažeidimas) sudaro sąlygas atsirasti nutukimui, žarnų, gimdos ir dantenų susirgimams. Atrasta, kad mikrobų bendruomenės dalyvauja įvairiuose organizmo gyvybiniuose procesuose, tai labai papildė ir pakeitė požiūrį į organizmo patologijas. „Realus patologijų sukėlėjas yra kolektyvas“ sako David Relman iš Stanfordo universiteto.
Didis šios mokslo srities žinovas Vašingtono universiteto prof. Jeffery Gordon taip apibendrino - mes išplėtėme mūsų požiūrį į mus kaip gyvybės formą, suvokdami ją kaip skirtingų rūšių derinį.
Rimtas apibendrinimas. Tai ką? Mamos gimdo, pasakysiu, nors tai negražiai skambės, žmogaus „infrastruktūrą“ su valdymu, logistika, ryšių ir transporto kanalais, o kad toji „infrastruktūra“ išgyventų joje dirbs „imigrantai“ – bakterijos. Be šitos darbo jėgos išsiversti neįmanoma. Tai bent, žmogus – „vergovinė valstybė“. Nors virsk iš padų. Ar yra kas negalėtų išgyventi be žmogaus? Ne senovėje, o dabar nebent naminiai gyvūnai na ir daržo bei laukų augalai. Mes jais rūpinamės, maitiname, gydome, saugojame laikydami pririštus ar aptvaruose, glostom, gražiai kalbinam, po to daugelį papjaunam ar išraunam ir suvalgom. Viskas. Mes – labai sudėtingas (sunkokas mums patiems aprėpti) reiškinys.
1 komentaras:
Gal pabandyk fantastinį romaną ta tema,būtu įdomus pažintinis fantastinis siaubo romanas.
Rašyti komentarą