Kelios citatos iš Wikipedijos. Jose rašoma, kad politika yra:
„· viešosios valdžios formavimas, viešosios valdžios formavimo technologija;
· viešųjų reikalų tvarkymo procesas: žmonių gyvenimo visuomenėje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veikla, nustatant bendras privalomas taisykles visuomenėje arba tarp valstybių.“
O „mūsų kasdienybėje ji reiškiasi valdymo, valdžios santykių pavidalu“.
Aiškiai pasakyta – politika yra viena, o jos reiškimasis kasdienybėje – kita.
Vakar, ant betoninės tvorelės įsikūrusiame turgelyje (prie „IKI“), pirkome pomidorus. Močiutė teturėjo 2 kg, abu ir nupirkome. Turgeliuose įprasta šnektelėti apie kainą, brangimus. Močiutė padejavo dėl kainų kilimo, o jos kaimynė pareiškė, kad dėl visko kalta valdžia. Pasakėm, kad nereikėjo tokios rinkti. Ji atrėžė, kad jie patys į sąrašus įsirašo ir balsuok nebalsavęs, tas pat. Už jos įsitaisęs daržovių pardavėjas vyriškai pareiškė: “ateis Uspaskichas ir juos visus sutvarkys“. Nesakė vienas, ar su Putinu. Nelabai svarbu. Svarbu – tai, kad daržovėm prekiaujančiam diedukui labai norisi, kad juos kas nors sutvarkytų.
Žodis „tvarkyti“ šiuo atveju reiškia sunaikinti, išvaikyti, ištrankyti ir t.t. Kas bus po „sutvarkymo“? Niekas nesirengia aiškinti.
O svarbiausia, gerbiamieji, mes turime štai tokį „žmonių gyvenimo visuomenėje organizavimo“ rezultatą.
Baigdamas pasakysiu ką manau apie tokio rezultato priežastis, bet prieš tai apie kitų žodžių vartojimo keistenybes. Dažnas politologas apie mūsų daržovių pardavėją pasakys, kad jo žodžiai liudija anų laikų nostalgiją (ilgesį). Tai reiškia – jis bjaurus, kvailas, parsidavęs ir t.t. Užlipdęs etiketę politologas nuo jo nusisuks. Sakyčiau – primityvu. Tas diedukas turi savą gyvenimo patirtį, jis lygina jam žinomą anų laikų praktiką su dabartine. Savaip. Ar jo kalbos ištisinė nesąmonė, o gal dirginančiu būdu pasakyta kažkiek tiesos? Iš ko ir kada atsirado toji „nostalgija“? Ar po tuo nesama ko nors politiškai svarbaus?
Ar jūs turite pataikavimo biurokratijai patirtį? Aš turiu. Šviežią. Reikalas buvo susijęs su statyba ir sklypu. Architektas reikalą – apribojimus, galimybes ir visa kita išaiškino per pusvalandį. Projektavimas galėjo trukti savaitę, bet truko tris mėnesius nes reikėjo derinti su keliolika instancijų. Po to – „nuo einošiaus pas keipošių“ . Su tomis pačiomis instancijomis buvo derinama tris kartus, tiek pat kartų atlikti įvairūs registro matavimai. Stori aplankai sąvadų, leidimų, tvirtinimų, derinimų ir t.t.Tai truko 10 mėnesių, kainavo (oficialiai) apie 5000Lt. Žinote ką - nei per plauką nepasikeitė architekto pasiūlytas sprendimas! Ką po tokių nuotykių galvoji apie savo išrinktą valdžią, apie politines jėgas? Blogai galvoji. Labai blogai. Žiūri į visa tai ir klausi – tai kas ką valdo? Jie biurokratus ar biurokratai juos? Jeigu, visgi, valdo valdžia, politikai, tuomet beviltiškai bjauru. Žinote kiek tokių dalykėlių švietimo, medicinos, projektų „prasukimo“ srityse? Po tokios patirties vietoje tinkamos pagarbos ir draugiškumo kyla neapykanta. Štai ir dar vienas rezultatas „nustatant bendras privalomas taisykles visuomenėje“.
„ mūsų kasdienybėje ji (politika) reiškiasi valdymo, valdžios santykių pavidalu“. Paprasčiau sakant, kėdžių traukymu, stumdymusi prie lovio, viso to panaudojimu turtėjimui. Piktai skamba. Tačiau ar ne perdaug matome, skaitome, girdime ir kitaip sužinome apie tai?
Kodėl taip yra – štai esminis klausimas? Lengvai įžvelgiama priežastis tai visų politinių partijų, sąjungų ir kitokių „jėgų“ tingėjimas, nenoras ar nesugebėjimas veikti, dirbti tautoje, liaudyje. Nei vienas iš šalia gyvenančių eilinių partinių nebendrauja su pomidorus parduodančia močiute, su jos prekystalio kaimyne, su išlaisvinimo laukiančiu dieduku ar su pasipiktinusiu manimi. Jie tiesiog neketina mūsų perauklėti į savąjį politinį „tikėjimą“. Matyt, jie laukia eilutėje kada galės padalyvauti kėdžių ar lovio kovose. Kitaip politinės organizacijos vaidmens jie neįsivaizduoja. Niekas šitais „niekais“ užsiimti jiems nesiūlo, nemoko. Sakiau, kad jie tingi. O kodėl tingi? Kodėl neketina? Juk kelis kart per dieną prasilenkiame, per tvorą pasisveikiname. Girdėjome kad partinis, bet nežinia koks.
Svetur esu matęs kaip būna kitaip. Tikrai nesuprantu kodėl mūsų partiniai tiktai tvarkydami „valdžios santykius“ tarnauja Lietuvai.
1 komentaras:
Oi, kaip teisingai ir taikliai nupieštas biurokratijos paveikslas. Ir labai abejoju, ar yra Lietuvoje toks žmogus, kuris nėra matęs biurokrato. Tokių eksponatų dabar gali rasti ant kiekvieno kampo. Su jais esi priverstas skaitytis, jiems lenktis, nes tavo reikalas užstrigs taip, kad ...Net jei pajunti šleikštulį, pasišlykštėjimą, pykinimą, tik tokiu būdu mūsų visuomenėje reikalai tvarkomi efektyviausiai. O gal aš kažko nesuprantu? Jei jau dauguma keliaklupsčiauja, tai gal taip reikia, gal tai - gyvenimo norma? Tada aš nesu visai normali, kad taip sunkiai suvokiu, kodėl turiu lenktis biurokratui, nusipirkti jo palankumą, dirbtinę šypseną, dirbtinį dėmesį ir tai, kas man teisėtai ir be pirkimo priklauso. Turbūt tokių kaip aš yra nedaug, Kiti gal jaučia pasitenkinimą, dovanodami biurokratui galimybę tyčiotis iš žmogaus. Ir išvis, kam reikalingas žmogui orumas? Tai kupra, kurią biurokratas jau seniai nusimetė, o aš ir panašūs į mane kažkodėl dar ją tebetąsome, tikėdami pasaka apie kupriuką muzikantą. O vis dėlto - geriau graži pasaka negu bjauri tikrovė. ,,Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu" - pasakė H. Radauskas. Protingai pasakė.
Rašyti komentarą