Pabiros (skaityta, sumanyta)

Rojus
-->

Vieta kur gyveno pirmieji žmonės. Biblijoje neparašyta kur buvo toji vieta. Mokslininkai aptiko vietą. Štai ji.

Raudoni taškai yra ankstyvojo žmogaus iškasenų radimo vietos. Šitose vietose prieš 200.000 metų, žaliuojančiose, šiltose  upės Som ir ežero Turkana pakrantėse kūrėsi pirmieji homo sapiens sapiens. Tokie patys žmonės kaip mes, taip pat atrodantys, taip pat mąstantys ir jaučiantys, fantazuojantys, kuriantys. Rojus buvo didelis - eik kur nori, gyvenk kur nori. Tačiau ir rojuje (kaip ir bibliniame) būta blogio, žudė ligos, audros, be to homo sapiens sapiens vieni kitiems nebuvo vien tik draugiški, meilūs ir gailestingi, buvo tokie kaip mes šiandien. Betgi gyveno rojuje. 

Naudotasi  „Scientific American“  specialiu 2013 m. leidiniu.

 ************* 

Dvasingumas - ne mokslinis terminas, bet dažnai naudojamas ir visų, manding, suvokiamas. 

Dvasingumas kyląs iš pastangų suprasti kuo mūsų gyvenimas yra visos egzistencijos visumoje. Mums rūpi iš ko mes „pabundame“ susivokdami jau esą ir kuo tampa mūsų mintys, jausmai, išmintis (juk realūs, egzistuojantys dalykai!) mums mirštant.

Dvasingumas reiškiasi grožio suvokimu, meile, kūryba, savivoka, fantazavimu, įžvalga.

Dvasingumą tiesiog turime (kaip visko ne po lygiai). Dvasingumas yra dirva tikėjimui dygti. 

Dvasingumas yra galia ir silpnybė - iš jo kūrybos galybė ir jį lengva apgauti.
******************

Senelių „revoliucija“

Mūsų laikais gyvename pakankamai ilgai, todėl įprasta pažinti senelius netgi prosenelius, tačiau taip buvo ne visada. Prieš 30000 metų žmonės mirdavo sulaukę 20 – 30 metų, todėl retai kas bespėjo pamatyti savo močiutę ar senelį, Močiutės ir seneliai šeimose atsirado ilgėjant gyvenimo trukmei, drauge ir jų  prisiminimai apie „senovę“. Tuos laikus studijavę mokslininkai mano, kad tai  reikšmingai spartino evoliuciją. Seneliai buvo informacijos „laikmenos“, priešistorinė „google“. Tais laikas turėjęs formuotis bendravimas simboliais, kūrėsi prokalbė. Senjorų gyvenimas drauge su jaunais augino istorinę atmintį, nuomonių įvairovę. Argi ne tuomet užmegzta mūsiškė žinių visuomenė?

Naudotasi Rachel Caspri straipsniu iš specialaus „Scientific American“ 2013m. Leidinio.

******************