Biblija– šiųdienė, trumpa

Tikroje biblijoje rašoma:

„Tuomet Dievas tarė: „Tebūna šviesa!“ Ir šviesa pasirodė. Dievas matė, kad šviesa buvo gera, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos. Dievas pavadino šviesą Diena, o tamsą Naktimi. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, pirmoji diena.“

O mūsų šiųdienėje, trumpoje Biblijoje, tebūnie šiųdienė („sausoka“) kalba, šiųdienė (pamokslinta) pasaulėjauta.

Pradedame.

1. Gilių giliausioje praeityje, anapus visos praeities, tvyro visiška nežinomybė, visiškai nesuvokiama, netgi neįmanoma pavadinti.

Niekas jums nepasakys kodėl ir kaip, bet Pradžioje atsirado visatos dėsniai. Lyg begalinėje Nežinioje būtų nuskambėję: „Tebūnie visatos dėsniai!“. Ir dėsniai atsirado, ir lig šiol reiškiasi. Dėsniai įvykius nukreipė į „Didįjį sprogimą“, į milijardų galaktikų susikūrimą ir dar gausybę visa ko.

Dėsnis yra tartum programa, tartum informacija. Todėl rašykime – pradžioje radosi informacija.

Ir tikroje Biblijoje labai, labai panašiai rašoma: "Pradžioje buvo Žodis, ir Žodis buvo pas Dievą, ir Dievas buvo Žodis. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per Jį atsirado" (Jn 1:1-3)“ . Juk „Žodis“ priguli informacijai?

Lyg ir sutarta – Pradžioje buvo Informacija.

Visgi lieka kliauza – kokioje laikmenoje „nešama“ toji informacija?

Tai nežinoma. Štai kaip.

2. Slenkant milijardmečiams atsirado ir mūsų mieloji žemė.

Netrukus atėjo laikas dar vienam didžiam įvykiui.

Tai buvo labai, labai, labai seni laikai, kai nei žmonių, nei išvis jokios gyvybės nebuvo.

Taigi, dar tada, prieš daug, daug milijonų metų, vėl nuskambėjo: „Tebūnie gyvosios gamtos dėsniai“!. Ir jie atsirado, ir ligi šiol reiškiasi. Gyvosios gamtos dėsniai įvykius žemėje nukreipė į bakterijų, daugialąsčių, gausybių gausybės gyvų organizmų atsiradimą. Jiems gyvuoti sekėsi ir nesisekė, bet visą laiką jie, kokie bebūtų, žūt-būt stengiasi išlikti bei kuo plačiau pasklisti.

Šio „Tebūnie“ programos laikmeną žinome - tai genetine molekulė, DNR,

Deoksiribonukleorūgštis. Labai išmani priemonė.

3. DNR evoliucija atvedė į tai, kad prieš porą šimtų tūkstantmečių Afrikoje, Omo upės pakrančių „rojuje“, jau vaikštinėjo žmogus, toks kaip mes.

Kaip kartas įvyko dar vienas „Tebūnie!“. Šį kartą atsirado žmonijos dėsniai. Ir jie veikia ligi šiol.

Žmonijos dėsniai įvykius nukreipė taip, kad atsirado žemdirbystė, kalbos, bendruomenės, valstybės, karai, okupacijos, revoliucijos, politika, krizės ir t.t.

Manytina, kad šios programos laikmena yra žmogus. Gali būti, bet mums tai gali nepatikti, nes laikmena yra informacijos tarnas, jos „nešikas“, o ne kūrėjas, Nu jau ne, taip nesutiksime juk „Žmogus – tai skamba išdidžiai!“, o čia „nešikas“.

Tokie buvo mūsų Biblijos žodžiai.