De senectute

Veidrodyje matau vis tą patį senį. Nepatinka man jis. Todėl, kad senas. Pratinuosi palengva.

Senatvę aptaria anekdotuose:

„Šnekučiuojasi du poilsiaujantys seniokai.

- Kaip jūs jaučiatės turėdamas 80 metų, kaip jūs jaučiatės, tiesą sakant?

- Tiesą sakant, jaučiuosi kaip kūdikėlis - neturiu dantų, plaukų ir pašlampu.“

„Vaikščioja trys senjorės. Viena sako:

- Visgi šaltoka.

- Ne, šiandien trečiadienis – papildo antra.

- O! Ir aš mielai užkąsiu – pritaria trečia.“

Apibūdina lietuvių priežodžiai:

Ant senãtvės prilendi ligų kaip šuo blusų.

Senas protu, jaunas gvoltu.

Senãtvės pargautas, į ubaginę teinie.

Kuo naujas puodas prisigeria, tuo ir pasenęs atsiduoda.

Kur jaunystėje prairo, ten senatvėje skylė.

Mažas šuva iki senatvės lieka šunyčiu

Seno sveikata mažėja, o liežuvis vis toks pat. 

 

Ją Komentuoja išminčiai:

„Niekas nejaučia, kaip praeina jaunystė, bet visi pajunta, kada ji jau praėjusi.“ Seneka

„Kvailiui senatvė – našta, neišmanėliui – žiema, o mokslo vyrui – auksinė pjūtis.“ Volteras.

„Senatvė tragiška ne tuo, kad esi senas, bet tuo, kad nebesi jaunas.“ O.Vaildas

Apie ją šneka ir patys seniai:

„Man vis mažiau patinka pasaulis kuriame gyvenu, o pasauliui, kuriame gyvenu, vis mažiau patinku aš“.

„Tampu imigrantu ar perkeltu asmenimi, nes vis dažniau nesusigaudau apie ką kalba kiti, o kiti nesupranta ką aš sakau“.

„Vis daugiau laiko gaištu ieškodamas akinių, telefono, bet ko“

„Ar beturiu laiko

Darbams ar svajonėms?

Tad ką čia veikti

Iki KELIONĖS?“