Žolė - virš galvos. Baigia nužydėti. Čia, miesto žaliuose plotuose nepjaunama. Rudenį taip ir sugrius. Pavasarį degs. Degina ne tiktai įprastiniai nedorėliai. Už upelio, buvusiuose nuotėkų nusėsdinimo laukuose didžioji pieva. Ją, sulaukę rytų vėjo, degins sodininkai. Tada liepsną neš tolyn nuo jų. Tai, kad nedorėliai nepadegtų, kai
pučia
iš vakarų, į sodų pusę.
1 komentaras:
Jau kad suvešėjo pievos, tai tikrai. Kur reikia, ir kur nereikia. Kai pagalvoji, kad kiekvienas augalėlis nori gyventi, tai baisu ir rauti, ir pjauti, ir deginti... Bet baisiausias pasirinkimas, kurį gali sugalvoti žmogus, tai ugnis - viską naikinanti, žudanti. Toli mes nužengę nuo pirmykščių žmonių, kurie atrado ugnį kaip gerumo, patogumo šaltinį, o ne kaip naikinimo įrankį. Tuomet dar, matyt, nebuvo nedorėlių, kurių šiandieną nestokojame...
Rašyti komentarą