Seniai, labai seniai prieš kelioliką milijardų metų įvyko Didysis sprogimas. Pavadinę (mums viską reikia pavadinti, nes galvose laikomi tik žodžiai) šitą nesuprantamą dalyką „Didžiuoju sprogimu“ palengvinome beviltišką to įvykio įsivaizdavimą. Kas sprogo? Išeitų, kad Niekas. Tikrai - galite tai vadinti tašku, kuris neturi nei ilgio, nei pločio, nei aukščio nei dydžio. Tas Niekas, kur sprogo neturėjo ir svorio. Nes prieš sprogstant nebuvo nei materijos, nei laiko, nei erdvės. O kai jau dėjo, tai dėjo! Kas dėjosi pirmąsias milijardų milijardines sekundės dalis nesuvokia ir mokslas. Per kelias sekundes iš sprogsitančio Nieko susidarė milijardų milijardus laipsnių įkaitusi materija, pradėjo veikti iš kažkur atsiradę fizikos ir kitokie dėsniai. O materija vis greitėdama nešėsi į visas šalis. Ir vis greitėdama nenustoja neštis ligi šiol. Po kelių milijardų metų to padūkusio lėkimo kai kur radosi vėsesnių vietų. Štai devintojo milijardo gale pradėjo suktis mūsiškė saulės sistema.
Taip Niekas virto viskuo. Ne palaida betvarke, o fizikos, chemijos, biologijos, ekonomikos, sociologijos ir kitų dėsnių tvarkoma visata. Palaipsniui visas reikalas decentralizavosi. Galaktikos, žvaigždžių sistemos ir netgi planetos gavo tam tikrą suverenitetą. Žemė - taip pat, Ta proga joje prieš 2 milijonus metų Afrikoje atsiradę žmonės, iškart pasirodė besą išalkę pavojingų (narkotinių) žinojimo vaisių, puolė organizuoti vietinės reikšmės sprogimiukus. Pasklido jie kur tik įmanoma, be to gimdė ir pagimdytus kuo tobulesniais ginklais žudė, statė ir pastatytą sprogdino, pradėjo daug ir per visa tai iki šiol išliko. Įdomu tai, kad visą tą laiką žmonėms labai rūpėjo sužinoti apie pradžių pradžią (dar nebuvo sugalvotas pavadinimas „Didysis sprogimas“). Kas ir kuriems galams visa tai suorganizavo. O kiek aiškinimų ir aiškintojų atsirado! Pradžių pradžios ieškojimas (o kitų noras tai aiškinti) neišdildomai įrašytas į mūsų gyvenimo programų laikmenas - DNR. Po 2 metrus šitos molekulės-laikmenos suvynioję laikome kiekvienoje savo kūno ląstelėje. Kas dar? Ogi, gyvenimo sūkurys mus trupina, dildo galop pabyrame dulkėmis. Tačiau baikime mažiau liūdnai. Pasakysiu, kad nepaisant mūsų didelio žinojimo, ne ką žinome apie mūsų kūrybinę energiją, ji neužima vietos, neturi masės, neišmatuojama žinomomis priemonėmis, bet objektyviai egzistuoja! Ji kažkaip mumyse atsiradusi veikia lyg būtume jos instrumentai ir galime tik spėlioti kam buvo visa tai. Mokslas tokioms mįslėms metodų neturi. Tačiau ir menas kuria žinojimą - tai gal ten? Ar už jo?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą